Gimtadienis buvo gruodžio šeštą,
Bet aš sugalvojau klastą neprastą!
Vis tempiau aš laiką, kiek tik galiu,
Kad likčiau ilgiau dvidešimt devynių!

Bet vasario keturiolikta atėjo,
Ir slapstytis laikas, deja, jau praėjo.
Tad švęsim ne meilę, o mano metus,
Kurie (nors vėluodami) rado ir mus!

Valentinas tegul sau rožes skina,
O mes čia kilnosim už mane stiklinę!